Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Matematika>Stereometrijos mokslo istorija ir apibūdinimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Stereometrijos mokslo istorija ir apibūdinimas

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Matematikos ir jos disciplinų kilmė. Graikų nuopelnai matematikoje. Archimedas. Senovės Egipto geometrija. Stereometrija. Tiesės ir plokštumos erdvėje. Briaunainiai. Prizmės. Gretasieniai. Piramidės. Taisyklingieji briaunainiai. Sukiniai. Ritinys. Kūgis. Rutulys. Šiuolaikinė stereometrija. Išvados.

Ištrauka

Geometrija – graikų kalbos žodis, reiškiąs žemės matavimą, kadangi geometrijos pradmenys susiję su įvairių dydžių matavimu ženklinant žemės sklypus, tiesiant kelius, statant įvairius statinius. Dabar geometrija sprendžia ne tik žemės matavimo uždavinius. Jos metodai ir išvados taikomos daugelyje žmogaus veiklos sričių: įvairiose mokslo šakose, architektūroje, dailėje ir t.t. Mokslas ir gamyba kelia vis naujus uždavinius geometrijai.
Elementarioji geometrija nagrinėja realaus pasaulio daiktų formą, matmenis, tarpusavio padėtį, nekreipdama dėmesio į kitas jų savybes.
Kadangi geometrija kreipia dėmesį tik į daikto formą ir matmenis, tai sakoma, kad geometrija nagrinėja ne konkrečius daiktus, o geometrines figūras. Kitaip tariant, suvokdami tik konkretaus daikto formą ir matmenis, įsivaizduojame geometrinę figūrą. Taigi ir minėtą rutulį galima tik įsivaizduoti. Rutulys yra viena geometrinių figūrų.
Įvairių daiktų paviršiai yra lygūs. Pavyzdžiui, stalo, ant jo padėto popieriaus lapo, veidrodžio. Tokį paviršių įsivaizduojame kaip plokštumą. Popieriaus lapą galima kaip norima tankiai sutaškuoti. Todėl plokštumą irgi galima įsivaizduoti kaip tam tikrą netuščią taškų aibę. Mus supanti erdvė taip pat laikoma taškų aibe.
Geometrija, kuri nagrinėja erdvines figūras, savo pagrindiniais objektais laiko taškus, tieses ir plokštumas, kurie yra abstrahuojami nuo konkrečių kūnų. Nors geometrija ir suisdūrė su erdve, bet erdvė grynai geometrine prasme nesudarė jokios problemos. Erdvės savybės, kad ji yra begalinė ir tolydinė, buvo laikomos savaime suprantamomis. Engelsas sakė: "Matematikos tyrimo objektas yra realaus pasaulio erdvinės formos ir kiekybiniai santykiai", o "Matematika yra mokslas apie realaus pasaulio erdvines formas ir kiekybinius santykius".
Žinoma, nereikia manyti, kad apie skaičiavimą anuo metu iš viso negalime kalbėti. Stebint įvairias panašias figūras, žmogui turėjo kilti mintis apie jų galimą kiekybinį palyginimą. Besiplečianti praktinė veikla reikalavo vis didesnių skaičiavimo įgūdžių. Ūkiniai poreikiai privertė laipsniškai sudaryti paprasčiausių plokščiųjų figūrų ir erdvinių kūnų plotų ir tūrių skaičiavimo taisykles. To reikalavo žemių pertvarkymo, grūdų saugyklų tūrių skaičiavimų reikmės, būtinų žemės darbų, statant statinius, apimties apskaičiavimas. Pamažu žmonės išmoko sveikųjų skaičių aritmetikos veiksmus, po to su racionaliomis trupmenomis; išmoko teisingai apskaičiuoti gana sudėtingų figūrų plotus ir paprasčiuasių kūnų tūrius.
Kai kurie etnografai, tyrinėję atsilikusias tautas, teigia, kad jos geba skaičiuoti tik iki 3 ar 4. Šis teiginys grindžiamas tuo, kad jų kalboje nėra kitokių skaitvardžių. Tai nereiškia, jog būtent tais skaičiais ir baigiamas praktinis skaičiavimas, - juk skaičiuoti galima ir pirštais ar įdrožomis. Tačiau žyminis skaičiavimas kažin ar sietinas su sakičiaus sąvoka. Juk anas pirmykštis žmogus žinojo tik kiekį (pvz., lazdelės), bet nesuvokė skaičiaus. Vis dėlto šiuo keliu ilgainiui ir buvo prieita prie skaičiaus sampratos. Priskyrus dvylika lazdelių dvylikai galvijų, dvylikai dienų, kyla mintis, kad pastaruosius objektus jungia tai, jog jų yra dvylika.
Išskiriamos dvi erdvines figūras nagrinėjančios geometrijos dalys: planimetriaja ir stereometrija. Planimetrijoje nagrinėjamos figūros, esančios plokštumoje. Stereometrijoje nagrinėjamos plokščios figūros, esančios erdvėje, ir neplokščios figūros, kaip briaunainiai ar sukiniai. Papraščiausios planimetrijos figūros yra taškas ir tiesė. Stereometrijoje prie papraščiausių planimetrijos figūrų prijungiama ir plokštuma. Plokštuma yra begalinė. Geometrijos dalis, nagrinėjanti kubo, prizmės, gretasienio ir kitų geometrinių kūnų bei erdvinių figūrų savybes, nuo seno vadinama stereometrija. Šis žodis kilęs iš graikų kalbos ( stereos – "erdvinis", metreo – "matuoju" ) ir aptinkamas jau įžymaus senovės graikų filosofo Aristotelio ( IV a. p. m. e. ) veikaluose. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad stereometrija atsirado vėliau nei planimetrija, tačiau galima teigti, kad planimetrija yra dalis stereometrijos.
Šio darbo tikstas – išsamiau panagrinėti erdvinės geometrijos – stereometrijos šaką. Todėl atkreipsiu dėmesį į geometrijos raidą ir stereometrijos kilmę, apžvelgsiu erdvinės geometrijos pagrindus, paliesiu šiuolaikinę stereometrijos paskirtį. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-15
DalykasMatematikos referatas
KategorijaMatematika
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis154.22 KB
AutoriusRenata
Viso autoriaus darbų10 darbų
Metai0 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Stereometrijos mokslo istorija ir apibudinimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą