Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Matematika>Renė Dekartas (5)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Renė Dekartas (5)

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Tema. R. Dekarto biografija. Žmonės liudija. Filosofija pagal Dekartą. Svarbiausi darbai. Uždaviniai. Išvados.

Ištrauka

Per matematikos pamoką mokytoja uždavė namų darbams padaryti projektą.Projektas turėjo būti mažiausiai iš penkiolikos lapų apie garsiausius pasaulio matematikus.Tai yra kiekvienas mokinys turėjo parašyti penkiolikos lapų projektą apie vieną iš garsiausių pasaulio matematikų per du mėnesius. Projekte turėjo būti matematiko biografija ir visi jo išradimai. Mokytoja siūlė rašyti apie Paskalį, Archimedą, Kovalevską ir kt.
Aš išrinkau rašyti apie Renė Dekartą.Pirmą kartą išgirdau apie tokį matematiką.Nieko nežinojau apie jį. Nei kur gimė, nei kur gyveno, nei ką išrado... Nieko. Turėjau viską ieškoti nuo nulio, nežinodamas nieko apie R. Dekartą.
Kažkada gal ir girdėjau ką nors apie jį, bet nieko neatsimenu... Nenorėjau nuvilti mokytojos, nepadaręs projekto, todėl pradėjau domėtis garsiuoju matematiku...
Tikiuosi, kad sužinosiu daug naudingos informacijos apie žymųjį matematiką, kuri praverstų, galbūt, ateityje.


R. DEKARTAS - ŽYMUS XVII AMŽIAUS PRANCŪZŲ FILOSOFAS, FIZIKAS IR MATEMATIKAS, TURĖJĘS DIDELĘ ĮTAKĄ ŠIŲ MOKSLŲ RAIDAI, SUKŪRĘS BENE PASKUTINĘ BENDRĄ GAMTOS FILOSOFIJOS SISTEMĄ IR KARTU PADARĘS SVARBIŲ ATRADIMŲ IŠ ĮVAIRIŲ GAMTOS MOKSLŲ.
Renė Dekartas gimė 1596 m. kovo 31d. nedideliame Prancūzijos miestelyje La Hajė (dabar La Hajė - Dekartas) bajorų šeimoje, mirė. Jo tėvas tarnavo provincijos parlamento patarėju. Savo motinos Renė nepažino, nes ji mirė berniukui vos sulaukus vienerių metų.Renė teigė, kad iš motinos paveldėjo sausą kosulį ir blyškų veidą.
Dešimtmetis Renė buvo išsiųstas į jėzuitų kolegiją La Flešo mieste.Ten dar buvo gyva scholastikos filosofijos įtaka.
Mokykloje per dešimtį metų Dekartas įgijo filosofijos, kalbų, gamtos ir netgi taikomųjų mokslų žinių, kartu išsiugdė kritišką požiūrį į autoritetus.Iš mokyklos įšėjęs, skatė Montaigne raštus ir domėjosi naujaisiais gamtos mokslais bei matematika.
Apsivilko olandų karo mundurą ir ėmė klajoti po Europą. Tarnyba jo nedomino, jis įsigudrindavo likti užnugaryje (tylusis auksaplaukis visai nepanėšėjo į būsimąjį matematiką). Dalyvavo Trisdešimties metų kare. Rengėsi karininko karjerai, bet susitikęs su senu mokyklos draugu M. Mersenu, vėliau tapusiu didžiu matematiku, pakeitė planus – entuziastingai susidomejo mokslais. Dekarto ir Merseno draugystė truko daudelį metų. Kaip tik Mersenas siejo vienatvę mėgstantį Dekartą su kitais mokslininkais.
1621 m. pavasarį Dekartas tik per stebuklą liko gyvas, kada sugalvojo plaukti į Šiaurės Europą. Jūreiviai sumanė nunuodyti jį ir išmesti į jūrą. Jie nepagalvojo, kad Dekartas supras jų kalbą ir pyktus kėslus. Dekartas ištraukė špagą ir privertė juos pasukti laivą į krantą, ir išsigelbėjo iš mirties nasrų.
Dekartas keliavo po Vengriją, Čekiją, Vokietiją. 1925 – 1929 m. praleidęs Prancūzijoje, persikėlė į Olandiją, kurioje dažnai keisdavo gyvenamąją vietą, bet visur užsidaręs vienumoje. 20 metų gyvendamas Olandijoje jis net 24 karus keitė gyvenamąją vietą. Nors nuolat jautė nepriteklių, kategoriškai atmesdavo aukas.
1949 m. Dekartas priėmė Švedijos karalienės Kristinos kvietimą atvykti į Stokholmą ir tapti jos filosofijos mokytoju. Plaukdamas ten laivu, Dekartas sužavėjo savo navigacijos žiniomis kapitoną, kuris sakėsi iš mokslininko per tris savaites sužinojęs daugiau negu per šešiasdešimt metų, praleistų jūroje. Švedijos dvarui artimi mokslininkai sutiko atvykėlį pavydžiai.
Dekartas turėjo keltis nepaprastai anksti ir tą ypač šaltą žiemą rytais važinėti į karaliaus rūmus. Jis peršalo, susirgo plaučių uždegimu ir 1650 m. vasario 11d.
3
mirė eidamas tik penkiasdešimt penktuosius metus (po 16 metų jo palaikai parvežti į Paryžių ir perlaidoti Panteone) .
Jis labai vertino gyvenimo patogumus, todėl kruopsčiai rinkosi sau tarnus. Buvo truputį mažesnis už vidutinį ūgį, grakščios figūros, jo galva palyginti su biustu buvo didoka. Turėjo stambią nosį, atvėpusią apatinę lūpą. Jo žvilgsnis buvo kiaurai veriantis, akys tamsiai pilkos.Nors – ūmus, ginčydamasis sugebėdavo tvardytis. Turėjo kelis įpročius. Rytais ilgai nesikėlė iš lovos, gulėdamas ilgai mąstydavo. Dažnai lovoje praleisdavo apie 10 ir daugiau valandų. Po vidurdienio ilsėdavosi sode ar eidavo pasivaikščioti, bendraudavo su draugais. Nuo šešioliktos valandos pradėdavo dirbti – ir ligi nakties. Nors jaunas buvo ligotas, jis vėliau beveik niekada nesirgo, tai paaiškinama saikingu jo gyvenimo būdu. Mėgo fizinius pratimus ir jiems skirdavo laisvalaikį. Be tiesos pagrindine gyvenimo gėrybe laikė kūno sveikatą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-22
DalykasMatematikos referatas
KategorijaMatematika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis79.75 KB
AutoriusRuslaz
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas9
Mokytojas/DėstytojasKristina Baranovska
Švietimo institucijaVilniaus vidurinė mokykla "Lietuvių namai"
Failo pavadinimasMicrosoft Word Rene Dekartas (5) [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Vilniaus vidurinė mokykla "Lietuvių namai" / 9 Klasė/kursas
  • Kristina Baranovska
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą